1918-1953 metų Lietuvos kariuomenės karininkai – tai dvi karininkų kartos. Pirmoji – 1918-1920 metų Nepriklausomybės karų ir 1923 metų Klaipėdos išvadavimo kovų karininkai – karta, apgynusi Lietuvos laisvę. Šią kartą, kaip aktyvią patriotinę jėgą, skaudžiai palietė sovietinis teroras už kovas 1919 m. prieš bolševikus. Jau pirmosiomis 1940 metų okupacijos dienomis jie patyrė areštus, buvo žudomi Červenėje, Panevėžyje, Rainiuose, Zarasuose ir kitose Lietuvos vietose, masiškai tremiami į Sibiro lagerius [1, p. 17].

Antrajai kartai priklausė Karo mokyklos išugdyti karininkai. Daugelis jų po 1940-ųjų Sovietų Sąjungos įvykdytos Lietuvos okupacijos pateko į kalėjimus, lagerius, buvo nužudyti. Ši karininkų karta kovojo 1941 metų birželio sukilime, 1940-1944 metais organizavo ginkluotą pasipriešinimą sovietiniams ir nacistiniams okupantams, peraugusį į Lietuvos partizaninį karą 1944-1953 metais [1, p. 17].

Nuotraukos ir dokumentai, supažindinantys su Lietuvos kariuomenės karininkais, išsilavinimo, tarnybos kariuomenėje faktais bei detalėmis, kariniais apdovanojimais, parengti bendradarbiaujant su Lietuvos centriniu valstybės archyvu.

Dėkojame už pagalbą Vytautui Zabielskui, leidinio „Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953" redakcinės komisijos nariui; Lietuvos nacionaliniam  muziejui (LNM).